Pirmiausia, apie eismo įvykį (nepaisant to, ką sako kitas eismo įvykio dalyvis) nedelsiant praneškite policijai. Tais atvejais, kai yra sužeistų ar žuvusių asmenų, policiją kviesti yra būtina. Jei eismo įvykio valstybėje galioja praktika, kad policijos pareigūnai nevyksta į eismo įvykio vietą, net ir tokiu atveju tikslinga skambinti jiems ir teirautis, kaip derėtų elgtis.

Antra, tiksliai užsirašykite šiuos duomenis: kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, registracijos valstybę (jei turite galimybę, valstybinį numerį nufotografuokite), transporto priemonės vairuotojo ir transporto priemonės savininko (jeigu skiriasi) vardą, pavardę bei adresą. Būtinai užsirašykite draudimo kompanijos, apdraudusios kitos transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę, duomenis (draudimo kompanijos pavadinimą, adresą), taip pat draudimo liudijimo ir žaliosios kortelės seriją bei numerį. Jei įmanoma, paprašykite kito vairuotojo pateikti jo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Atkreipiame dėmesį, kad dažnai prie žaliosios kortelės būna prisegta ir jos kopija, skirta eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui. Jūs pats kitiems eismo įvykio dalyviams parodykite savo turimą draudimo liudijimą (žaliąją kortelę) ir pateikite kitus reikiamus duomenis apie save bei savo transporto priemonę. Prie Lietuvos draudimo bendrovių išduotų žaliųjų kortelių taip pat gali būti pridėtos jos kopijos (baltos spalvos draudimo liudijimas, kurio viršutiniame dešiniajame kampe nurodyta „Kopija“). Jeigu tokią turite, atiduokite ją kitam eismo įvykio dalyviui.

Trečia, susirinkite informaciją apie eismo įvykio liudininkus (vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima su jais susisiekti). Jei turite galimybę, nufotografuokite eismo įvykio vietą ir nubraižykite jo schemą. Jeigu policija nevyksta į eismo įvykio vietą, būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement”), kurioje nurodomos visos svarbios eismo įvykio aplinkybės bei nubraižoma eismo įvykio schema. Šio dokumento pildymas – įprasta procedūra, todėl tikėtina, kad ir kitas eismo įvykio dalyvis turės tokį dokumentą. Eismo įvykio deklaracijos tekstas vienodas visomis kalbomis, todėl pažiūrėję į lietuvišką jos variantą, žinosite kita kalba pateiktų laukų reikšmes. Atkreipiame dėmesį, kad eismo įvykio deklaracijos pildymas nereiškia, jog Jūs pripažįstate savo atsakomybę dėl eismo įvykio. Pasirašydami eismo įvykio deklaraciją, Jūs patvirtinate eismo įvykio aplinkybes, kurios vėliau bus svarbios sprendžiant, kas atsakingas dėl eismo įvykio ir kas turėtų atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Vis dėlto, rekomenduojame įsitikinti, kad suprantate informaciją, kurią įrašė kitas eismo dalyvis. Patarimus kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją rasite čia.

Žaliosios kortelės sistema – tai tarptautinė transporto priemonių draudimo sistema, kurios tikslas palengvinti transporto priemonių judėjimą tarp valstybių, sudarant sąlygas keliauti per 47 žaliosios kortelės sistemos valstybių teritorijas, atskirai nesidraudžiant kiekvienoje iš jų, o įvykus eismo įvykiui užtikrinti, kad nukentėjusiems asmenims bus atlyginta žala pagal šalies, kurioje įvyko eismo įvykis, nacionalinius teisės aktus.

Žaliosios kortelės sistemą koordinuoja visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba (Council of Bureaux).

Vadovaujantis bendra tarptautinės draudimo sistemos tvarka, nei vienos valstybės draudimo bendrovė negali drausti kitose valstybėse registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės žaliąja kortele.

Kiekvienoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje pripažįstamos kitų šios sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų vardu išduotos žaliosios kortelės.

Svarbiausi žaliosios kortelės sistemos veikimo principai išdėstyti Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose (Internal Regulations), kuriuos anglų kalba galite rasti čia

Paaiškinkite, kad Jums reikalingas vertėjas. Tai ypač svarbu kai kuriose ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, kuriose už eismo įvykį atsakingą asmenį policijos pareigūnai nustato būtent įvykio vietoje.

Paprašykite, kad policija pateiktų savo kontaktus – juos užsirašykite.

Patariame neprisiimti atsakomybės, kai nėra akivaizdu kas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, ir nepasirašyti jokių dokumentų, išskyrus eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement”). Jei Jums nėra suprantamas dokumento, kurį Jūsų prašo pasirašyti, turinys, nepasirašykite jo ir reikalaukite, kad jis būtų paaiškintas. Jei Jūsų reikalauja pasirašyti dokumentą, kurio teksto nesuprantate, įrašykite „Sign, but do not understand” („Pasirašau, bet nesuprantu“). Jei manote, kad dokumentuose informacija Jūsų atžvilgiu yra surašyta neteisingai, tačiau Jūsų pasirašymo reikalaujama, įrašykite tekstą „Sign, but do not agree” („Pasirašau, bet nesutinku“).

Jei eismo įvykyje nukentėjote nuo vairuotojo, kurio transporto priemonę yra apdraudusi Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos draudimo bendrovė, kuri turi atstovą Lietuvoje, Jūs galite kreiptis tiesiogiai į jo draudimo bendrovę eismo įvykio šalyje arba į šios draudimo bendrovės atstovą Lietuvoje, kai grįšite namo. Vienu atveju – kaltininko draudimo bendrovė, kitu – jos atstovas Lietuvoje – administruos ir atlygins Jūsų patirtą žalą.

Jei eismo įvykyje nukentėjote nuo vairuotojo, kurio transporto priemonę yra apdraudusi Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo bendrovė, kuri neturi atstovo Lietuvoje, Jūs galite kreiptis tiesiogiai į kaltininko draudimo bendrovę arba į mūsų Biurą.

Jei nukentėjote eismo įvykyje Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo vairuotojo, kurio transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta, tačiau registruota Europos ekonominės erdvės valstybėje, dėl žalos atlyginimo klausimų galite kreiptis tiesiogiai į mūsų Biurą.

Jeigu eismo įvykį Europos ekonominės erdvės valstybėje sukėlęs vairuotojas ir jo vairuota transporto priemonė nenustatyta, dėl žalos atlyginimo galite kreiptis į mūsų Biurą.

Nukentėjus tiek užsienio, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo kaltininko, kurio transporto priemonė buvo apdrausta Šveicarijos draudimo bendrovėje, neturinčioje atstovo Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo klausimų turite kreiptis tiesiogiai į kaltininko draudimo bendrovę arba eismo įvykio šalies nacionalinį draudikų biurą.

Jei nukentėjote užsienio valstybėje nuo vairuotojo, kurio transporto priemonė yra nedrausta – žalos atlyginimo klausimus turite spręsti šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis.

Nukentėjus tiek užsienio, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo kaltininko, kurio transporto priemonė buvo apdrausta užsienio valstybės draudimo bendrovėje, žalos atlyginimo klausimus turite spręsti šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis.

Jei nukentėjote užsienio valstybėje, nuo toje šalyje apdraustos transporto priemonės vairuotojo, apie eismo įvykį praneškite kaltininko draudimo bendrovei, kurios duomenis galite gauti iš jo. Jei kaltininkas negali pateikti duomenų apie draudiką arba yra iš kitos šalies, nei šiuo metu esate, apie eismo įvykį praneškite eismo įvykio šalies nacionaliniam draudikų biurui (jo adresą bei telefono numerius rasite kitoje savo žaliosios kortelės pusėje). Nacionalinis draudikų biuras Jums patars į ką reikėtų kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo. Rekomenduojame neišvykti iš eismo įvykio šalies tol, kol neišsiaiškinsite joje patirtos žalos atlyginimo tvarkos (kai kuriose šalyse žala atlyginama tik tuo atveju, kai draudimo kompanijos arba nacionalinio draudikų biuro atstovas apžiūri Jūsų sugadintą transporto priemonę). Norint, kad žalos atlyginimo klausimai spręstųsi sklandžiai, reikėtų paisyti bendros taisyklės – laikytis Jūsų žalą administruojančios draudimo bendrovės ar nacionalinio draudikų biuro nurodymų ir pateikti jiems žalos padarymą įrodančius dokumentus. Bet kokiu atveju, dėl patarimo žalos atlyginimo klausimais taip pat galite kreiptis ir į mūsų Biurą.

Žaliosios kortelės sistema – priemonė, skirta užtikrinti, jog šios sistemos valstybėse eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotas ar atvykęs iš kitos šalies.

1949 m. sukurtai žaliosios kortelės sistemai šiandien priklauso 47 valstybės, atstovaujamos 47 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m. spalio 15 dieną.

Žaliosios kortelės sistema turi dvejopą tikslą:

• supaprastinti sienų kirtimą: išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 47 valstybių narių. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę. Žalioji kortelė prilygsta lankomoje šalyje išduotai bei pagal tos šalies įstatymus sudarytai transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai;
• palengvinti žalų administravimą: užtikrinti, kad eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui nebūtų pablogintos žalos atlyginimo sąlygos dėl to, kad jis eismo įvykio metu nukentėjo ne nuo toje šalyje registruotos transporto priemonės vairuotojo, o nuo atvykusio iš kitos šalies.

Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Biurų tarybos būstinė yra Briuselyje. Svarbiausi žaliosios kortelės sistemos veikimo principai išdėstyti Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose, kuriuos anglų kalba galite rasti čia.

Žaliosios kortelės sistemos valstybės: Airija, Albanija, Andora, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija, Iranas, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Juodkalnija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Makedonija, Malta, Marokas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Tunisas, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.